giliausios paslaptys...

pažink savo pasąmonę ...

Sapnai – karališkas kelias į pasąmonę.

1. Kodėl žmonės sapnuoja?
Sapnavimas kaip procesas domina žmones jau tūkstančius metų. Visose senose kultūrose sapnams buvo suteikiama didžiulė religinė, maginė reikšmė. Buvo manoma, jog sapnų pagalba dievybės lanko žmones ir perduoda jiems svarbias žinias. Daug tokių pavyzdžių sutinkame įvairiuose mituose, pasakose, šventraščiuose, jų gausu Biblijos Senajame Testamente. Iš tų laikų mus pasiekia be galo daug sapnininkų – knygų bandančių tiesiogiai išversti sapnų simbolius ir sieti juos su realybe, nuspėti ateitį. Antikoje sugebėjimas aiškinti sapnus, suvokti jų pranašišką prasmę buvo laikomas atskiru talentu, jis turėjo būti atitinkamai lavinamas. Graikai pirmieji nuosekliai studijavo sapnus, paliko daug sapnų aiškinimų, atskirų veikalų, vadinamų – oneirokritikų. Jie pirmieji suprato, jog sapnuoti galima realius gyvenimo įvykius ir tokie sapnai buvo vadinami enupnia, jie rodo sielos pasirinktą kryptį ir susiję su realiais gyvenimo įvykiais. Visai kitokios rūšies sapnai yra – oneiroi, kurių metu žmogus sapnuoja savo sielos būseną. Šie sapnai duoda postūmį sielai augti ir gali keisti žmogaus likimą, turėti pranašišką galią ne tik žmogui, bet ir visai tautai. Sapnai buvo laikomi sudėtingais sielos kūriniais, ir juos privalu buvo mokėti ne tik suprasti, bet ir interpretuoti – atskleisti jų slaptą prasmę ir sąryšius. Graikai sapnavimą laikė kažkuo panašiu į – asmeninį orakulą – protingas žmogus turėjo sugebėti aiškinti savo sapnus ir jais naudotis savo gyvenimui pagerinti.
Šiuolaikiniai psichologijos tyrimai rodo, jog visi žmonės sapnuoja, net jeigu to neatsimena. Sapnuoja taip pat ir aukštesnieji žinduoliai (šunys, katės, arkliai, beždžionės ir kt.). Žmogaus miegas susideda iš kelių stadijų, iš kurių pagrindinės kartojasi ciklais: gilaus miego fazė, kuomet visa gyvybinė kūno organų veikla yra užslopinama, taip pat ir smegenų aktyvumas, ir vadinamoji REM (Rapid Eye Movement) fazė, kurios metu suaktyvėja tam tikros smegenų sritys, neveiklios įprastoje, sąmoningo būdravimo būsenoje. Joje atsiranda REM – greiti užmerktų akių judesiai, taip pat gali atsirasti ir raumenų trūkčiojimas ir kt. Būtent šioje fazėje žmogus sapnuoja. Jei jį pažadintume, prisimintų kad sapnavo, net jeigu šiaip, pabudęs niekuomet savo sapnų neprisimena. Nakties metu keičiasi keli miego ciklai, paprastai mums reikia kokių 5-6, kad atsikėlę jaustumėmės žvalūs ir pailsėję. Yra žinomas sapnavimo deprivacijos sindromas (Dreaming Deprivation Syndrome). Jis išsivysto, kuomet žmogui trukdoma sapnuoti, nors šiaip miegoti leidžiama. Pvz. prasidėjus REM miego fazei, žmogus iš karto pažadinamas. Po kelių dienų ar savaitės ima vystytis tam tikri psichikos sutrikimai: nerimas, įtampa, nuovargis, perdėtas dirglumas, irzlumas iki derealizacijos, depresonalizacijos ir kt. Tai rodo, jog sapnavimas yra labai svarbi ir būtina psichikos veikla, kuri padeda tvarkyti, rūšiuoti dienos patirtį ir su ja susigyventi. Yra net gi tokia teorija, jog sapnavimas – tai trečioji psichikos būsena, tarp gilaus miego ir būdravimo. Šiaip priimta galvoti, jog daugiau sapnuoja išsilavinę, jautresni, talentingesni ir kūrybingesni žmonės. Sapnavimui reikalinga simbolizacija – ši smegenų funkcija rodo dominuojančius antrinius, sudėtingesnius mąstymo procesus, kurie yra psichikos brandos požymis. Sapnavimas ir simbolizacija taip pat yra glaudžiai susiję su žmogaus sugebėjimu ilsėtis, atsipalaiduoti, svajoti, apskritai kūrybiškumu ir vidine psichikos laisve. Dažnai pradėjus lankyti psichoterapiją žmogus pradeda sapnuoti, nors iki tol gyvenime nesapnavo arba neprisiminė savo sapnų.

2. Kas yra sapnas?
Sapnas yra psichologinis fenomenas, kuri atlieka daug funkcijų, jų svarbiausia – padėti žmogui ilsėtis po patirtų stiprių išgyvenimų. Sapnas taip pat yra pasąmonės žinia perduodama sąmoningajam žmogaus Ego. Tai savotiškas laiškas, šifruotas pranešimas. Dar graikai suprato, kad dažnai mes sapnuojame savo aistras: didžiausius troškimus ir baimes. Enupnia sapnams daro didelę įtaką kasdieniai žmogaus gyvenimo įvykiai. Ištroškęs žmogus sapnuoja kad geria, persivalgęs – kad vemia arba dūsta. Bijantis užpuolimo – sapnuos kad jį jau supa priešai. Įsimylėjęs – sapnuoja, kad mylimasis yra šalia, nekenčiantis, kad žudo tą, kurio nekenčia. Sunkumai kyla dėl to, kad pasąmonėje – nėra linijinės laiko struktūros, kaip sąmoningoje būsenoje. Pasąmonėje laikas teka įvairiom kryptim, šakojasi lyg medis ir mes galime sapnuoti seniai buvusius įvykius arba tai, apie ką svajojame ir ko laukiame. Pasąmonės kalba yra simbolių kalba, o simbolis labai skiriasi nuo ženklo, pirmiausia savo daugiaprasmiškumu. Simbolius formuoja ištisos žmonių kartos, tikėjimas, kultūra, kurioje išaugame. Kiekvieno žmogaus sapne simboliai turi ir universalią ir konkrečią tam žmogui reikšmę. Iš tiesų sapnas turi tiesioginį simbolinį ryšį su žmogaus pasąmone. Tai yra labai keistas, daug diskusijų sukėlęs, tačiau dabar visuotinai pripažintas reiškinys. Froidas užsimena apie tai, jog gal būt simbolių kalba yra likučiai vienos, senosios kalbos, apie tai kalbama ir Biblijoje. Froido mokinys K.G. Jungas iškėlė kolektyvinės pasąmonės idėją – jog dalis kiekvieno mūsų pasąmonės priklauso bendrai žmonijos pasąmonei, giliausioje savo sielos dalyje mes visi esame kažkiek susiję. Iš mūsų visų kolektyvinės pasąmonės ir kyla archetipai, mitai ir simboliai, kurių atitikmenų galima rasti įvairiausių kultūrų mitologijoje. Todėl simbolizavimas gali vykti pačiam žmogui sąmoningai neprisimenant ar net nežinant simbolių prasmės.

3. Sapno darbas
Sapno pagrindinis tikslas yra troškimo patenkinimas ir išstumtų, neatpažįstamų jausmų ir būsenų išgyvenimas, tuomet sumažėja psichinė įtampa ir žmogus gali pailsėti. Sapną reikia suprasti pirmiausia sapnuojančio žmogaus konkrečios dienos, gyvenimo situacijos ir visos jo gyvenimo istorijos kontekste. Sapnas turi savo išreikštą (manifestinį) arba pasakojimą bei slaptą (latentinį) turinį. Sudėtingi sapnai gali turėti net kelis lygmenis. Sapno darbo esmė – paslėpti slaptąjį sapno turinį ar troškimą taip, kad sapnuojantis žmogus jo neperprastų. Tokiu būdu pasiekiamas kompromisas – ir pagrindinis sapno tikslas – žmogus gali išgyventi jį jaudinančias aistras ir tuo pat metu ilsėtis. Tai padaroma simboline, perkeltine prasme, mažiausiomis psichinės energijos sąnaudomis. Būtent dėl to simbolizacijos funkcija yra be galo naudinga psichikos sveikatai. Pasąmonė kuria sapną keliais būdais: Simbolizacija: sapne pirmiausia mintys ir žodžiai perteikiami vaizdais, garsais, įspūdžiais, panašiai nutiktų jeigu rišlų tekstą bandytumėme papasakoti paveikslėliais. Taip pat yra keli tik sapnui būdingi fenomenai: kondensacijos – sapnas yra lyg savotiška stenograma, žymiai paprastesnis ir glaustesnis už tikrąjį sapnuojančio žmogaus troškimą. Jame daugelis svarbių niuansų yra tiesiog praleisti ar pakeisti nereikšmingomis detalėmis. Sapno veikėjai gali turėti įvairių žmonių bruožų, lyg ant tos pačios nuotraukos būtų sukelti keli vaizdai. Perstūmimo – paslėptas sapno troškimas yra perkeičiamas tiek, kad jo prasmė tampa visiškai nebesuprantama. Tam tikros savybės perkeliamos kitiems žmonėms ar daiktams, taip pat sapnas elgiasi ir su jausmais, būsenomis. Iš tiesų reikšmingi dalykai sapne paverčiami nereikšmingomis detalėmis, o sapno centru padaromi nesvarbūs, su visuma visiškai nesusiję dalykai, būtent dėl šio fenomeno sapnai tampa keisti ir nesuprantami. Reprezentacija, dramatizacija. Sapne visumos elementai gali būti jungiami laisvai, visiškai nepaisant loginių ryšių, dėl to sapno vaizdiniai įgyja fantastines formas. Visa tai padeda paslėpti tikrąją sapno prasmę, ir išlaikyti psichinę pusiausvyrą. Pvz.: Naujagimio susilaukusi moteris susapnavo jog yra nedidelėje jūros įlankoje, kur žaidžia su banginio jaunikliu. Žaisti su banginiuku jai patinka, tačiau tuo pat metu ji jaučia augančią baimę ir norą pabėgti – jo didžiulis kūnas gali ją prispaust prie uolos. Sapno prasmė gana aiški – banginiukas – tai jos kūdikis, nors realybėje jis toks mažas ir bejėgis, moters psichikoje jis didžiulis ir ją gąsdinantis – pagrindinė mintis ar moters baimė – ar ji pajėgs tinkamai pasirūpinti vaiku, užtikrinti kad jam nenutiktų nieko bloga?
Vyras prieš vestuves sapnuoja, jog sėdi su būsima žmona lėktuve ir ruošiasi kilti. Lėktuvas ima važiuoti į statų kalną, tačiau vietoj to, kad pakiltų, jis staiga ima riedėti nuo kalno, sparnais kliudydamas abipus kelio augančius medžius.Vyriškis pabunda išpiltas šalto prakaito ir apimtas baimės galvoja apie būsto kreditą, kurį planuoja pasiimti drauge su žmona. Sapno mintis irgi aiški – abejonės dėl vedybų ir baimė, kad nepajėgs pakelti sunkios finansinės naštos. Jei sapnas nepavyko ir stiprus jausmas jame išgyvenamas, žmogus dažniausiai pabunda, tuomet sapnas nesugebėjo atlikti pagrindinės savo funkcijos – užtikrinti ramų miegą ir poilsį. Taip nutinka, kuomet žmogus po patirtų trauminių įvykių pradeda sapnuoti košmarus. Košmaras – tai toks nepavykęs, neužbaigtas sapnas, kuris dažniausiai mus priverčia pašokti iš miego. Jis rodo, jog patiriame didžiulį stresą ir įtampą, stipriai dėl kažko nerimaujame ar išgyvename ir mūsų psichikos dirba savotišku „perkrovos“ režimu. Maži, 4-5m. vaikai dažnai sapnuoja baisius sapnus, ima bijoti tamsos. Dažnai šiame amžiuje vaikas ima domėtis svarbiais gyvenimo klausimais: iš kur aš atsiradau? Kokie yra intymūs santykiai tarp žmonių? Kas yra mirtis? Ar aš mirsiu? Visi šie dalykai atsispindi pasąmonėje, o nebrandi psichika dar yra nepajėgi tvarkytis su stiprėjančiais nesąmoningais impulsais. Vaikui bręstat, sustiprėja psichinės gynybos ir mes sakome, kad vaikas – „tiesiog išaugo savo baimes“. Iš viso to tampa aišku, jog interpretuoti ir suprasti sapnus iš tiesų yra labai sudėtinga, ši veikla dažnai primena archeologinius ir antropologinius bei lingvistinius tyrinėjimus, o kartais ir tikrą detektyvą.

4. Sapnų panaudojimas psichoanalizėje
Sapnas yra taip vadinamas „Karališkas kelias į pasąmonę“. Kadangi sapno pagrindinis tikslas – leisti žmogui miegoti ir sąmonei ilsėtis, suformuojant tarpinę būseną kurioje aistros išgyvenamos pakeistu, kompromisiniu būdu, pats žmogus tikrai sunkiai gali suprasti savo sapno prasmę. Būtent čia ir gali padėti psichoanalitikas, pasiūlydamas savo požiūrio tašką ir interpretacijas. Sapno formavimosi procesas panašus į neurozinių simptomų formavimąsi – jie taip pat yra savotiškas kompromisas tarp noro patenkinimo ir draudimo arba bausmės už jį baimės. Nors psichoanalizė ir neatlieka magiškų triukų, tačiau vis tik darbas su sapnais joje užima svarbią vietą. Dabar galvojama, kad pats sapno turinys yra svarbus, tačiau galbūt dar svarbiau yra tai, kaip žmogus papasakoja sapną, kokioje sesijos vietoje jį prisiminė, kaip sapną galima susieti su paciento ir analitiko tarpusavio santykiais. Dažnai analizės pradžioje pacientams pasakojant sapnus analitikas gali pasakyti ne daugiau, negu „Ačiū, labai įdomus sapnas“. Tačiau vis tik sapnai suteikia neįkainojamą informaciją apie tai, kur link krypsta visas analizės procesas. Vėliau sapnų nagrinėjimas užima svarbią vietą – jie dažnai pasako tai, ką pats pacientas nutyli. Pirmenybė visuomet suteikiama paties paciento mintims, idėjoms ir asociacijoms. Juk sapnas – tai pirmiausia paties paciento psichikos produktas ir visi simboliai vienaip ar kitaip atsirado jo psichikoje. Sapnai labai aiškiai atskleidžia kokia yra žmogaus vidinė realybė, kokios yra paciento vidinių objektų reprezentacijos ir sąryšiai tarp jų. Todėl vis tik analizuojant sapnus įmanoma numatyti kaip žmogus bus linkęs pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, t.y. jo ir visos analizės perspektyvą. Ypač svarbūs yra pasikartojantys sapnai, dažnai atskleidžiantys skaudžius, neišspręstus vidinius konfliktus.
Froidas, pradėjęs analizuoti sapnus atrado, jog sapnuose ypač gausu seksualinių simbolių ir erotinių troškimų. Pvz. jis teigė, jog visi pailgi, aštrūs, pavojingi daiktai susiję su vyrišku lytiniu organu, tuo tarpu dėžutės, piniginės, miškai, landšaftai, urvai, uolos ir pan. – su moteriškais. Tačiau taip iš tiesų nėra. Sapno simboliai visuomet yra labai asmeniški ir tik pats žmogus per laisvas asociacijas gali apčiuopti jų tikrąją prasmę. Gimimas – dažniausiai siejamas su vandeniu. Jungo analitinė psichologija išplėtojo mintį, jog sapno vaizdiniai ir veikėjai yra atskiros pačio žmogaus asmenybės dalys. jog Pvz. Moteris sapnuoja pasikartojantį sapną, kuriame ją persekioja juoda vyriška figūra. Sapne ji baiminasi, jog vyras yra plėšikas, laikantis rankoje peilį. Klasikinės analizės požiūriu, šis sapnas aiškus – jis susijęs su užslopintais seksualiniais troškimais. Tačiau gilesnė šio sapno reikšmė būtų apie tai, jog moteris bijo, vengia, svarbios savo gyvenimo tiesos, ne tik savo seksualinių impulsų. Tai gali reikšti, jog ji pribrendo rimtiems gyvenimo pokyčiams. Gal būt ji dvejoja ir nesiryžta žengti apskritai kokio nors jai svarbaus gyvenime žingsnio: norėtų pakeisti darbą, pradėti savo verslą, ryžtis nutraukti kankinančius santykius, tačiau vis abejoja. Kitaip tariant moteris bijo savo pačios aktyvumo, veržlumo ir agresyvumo kurio dėka galėtų išsivaduoti iš ją netenkinančios gyvenimiškos situacijos.